Muzikos instrumentai vaikams (su CD)

Tekstų autoriai: Aušra Strazdaitė-Ziberkienė ir Martynas Vingrys
Iliustratorė: Giedrė Seniūnienė

Visi maži ir dideli, muzikos mylėtojai, svajojantys tapti profesionaliais atlikėjais ir muzikantais. Visi, kurie norėtų groti kokiu nors muzikos instrumentu, tačiau niekaip negali jo išsirinkti. Visi, kurie nudžiunga išgirdę gražią melodiją. Ši knyga būtent Jums!

Verčiant knygos puslapius, susipažinti kvies tiek klasikiniai muzikos instrumentai, kuriais groja daugybė žymių muzikantų, tiek lietuvių liaudies instrumentai, kuriais išgaunamos melodijos vis dar džiugina kiekvieno klausytojo ausis. Nuo kontraboso iki basetlės, nuo fleitos ir trimito iki skudučių ir birbynių – viskas vienoje knygoje. Muzikos pasaulis mažiesiems atvers savo duris.

Abejingų muzikos instrumentams nebeliks!
Knyga skirta debesų ganytojams nuo 7 iki 12 metų!

Aprašymas

ISBN 978-609-8090-45-1
Formatas: 194 x 256 mm
Puslapių skaičius: 148
Svoris 673 g
Kalba: lietuvių
Kieti viršeliai
Metai: 2014

1 atsiliepimas apie Muzikos instrumentai vaikams (su CD)

  1. Žurnalas apie vaikų knygas „Rubinaitis“

    Žurnalas apie vaikų knygas „Rubinaitis“ (2015 Nr. 1 (73)) įvertino:

    (…) Muzikos instrumentų vaikams autoriai Aušra Strazdaitė-Ziberkienė ir Martynas Vingrys, pasitelkę muzikos specialistus, muziejų ir bibliotekų išteklius, papasakojo ne vien apie instrumentus, bet ir apie muzikos atlikimo ypatumus, kūrinių žanrus, istoriją. Pasakojimas imituoja kasdienį bendravimą: „Būdamas koncerte, klausykis skambančios muzikos, sek, kaip keičiasi melodija, pagalvok, kokius jausmus ji sukelia, ką pavyksta įsivaizduoti. Galbūt vienas garsas primena mamos balsą, kitas – žaidžiančio broliuko krykštavimą, trečias – senelio niurnėjimą“ (p. 32). Norisi pagirti knygos struktūrą – straipsneliai ne per ilgi, esama nemažai nuotraukų. Šalia žymiausių užsienio kompozitorių ar atlikėjų puikuojasi ir lietuvių pavardės – taip Lietuvos muzikinis gyvenimas tampa bendrosios kultūros dalimi. Žasimingumo suteikia literatūriniai veikėjai – Brėmeno miesto muzikantai asilas, šuo, katinas ir gaidys. Asilo – norisi jį vadinti asiliuku – charakteris labiausiai individualizuotas, jis perima klausinėjančio arba komentuojančio vaiko funkcijas („Vadinasi, dirigentas – tai tas dėdė, scenoje mosuojantis rankomis. Atrodo, lyg jis badytų muses“, p. 18; „Kodėl viršutinė fagoto dalis vadinama kaminu? Iš jos rūksta dūmai“, p. 70 (…).

Pridėti atsiliepimą