„Rašytojui labai svarbu kuo mažiau kalbėti pačiam, o daugiau stebėti ir klausytis“, – teigia Danguolė Kandrotienė, Prano Mašioto premijos laureatė ir daugiau nei 20 pažintinių knygų autorė bei sudarytoja. Stebėti, bendrauti, klausytis ir įsiklausyti – tai autorei svarbiausia rašant ir kuriant istorijas vaikams. Būtent todėl jau keletą mėnesių rašytoja keliauja po įvairiuose Lietuvos kampeliuose įsikūrusias mokyklas ir bibliotekas, bendrauja su skaitytojais ir iš jų semiasi įkvėpimo ir idėjų, kokia turi būti įdomi knyga vaikams.
Pasak autorės, vaikai, kaip ir suaugusieji, taip pat myli, liūdi, jaučiasi linksmi ar nelaimingi. Todėl kurdamas turi į pasaulį žiūrėti jų akimis, suprasti, kas jiems įdomu, aktualu, kaip galima juos ko nors išmokyti nemoralizuojant ir kūrybiškai pateikiant informaciją. Jei reikia – ir į lagaminą įlįsti, ant kėdės palypėti. O dar geriau – pabendrauti su skaitytojais. Tą autorė ir stengiasi daryti lankydama moksleivius, klausdama jų nuomonės ir pati atsakinėdama į klausimus.
Per pastaruosius keturis mėnesius D. Kandrotienė jau aplankė daugiau nei 20 Lietuvos mokyklų ir bibliotekų, pasikalbėjo su daugybe mažųjų smalsuolių. Žinoma, toks įtemptas grafikas, dienos, kai visus darbus tenka atidėti į šalį, vargina, tačiau tas nuovargis – malonus, teikiantis džiaugsmo.
Pagrindinė autorės auditorija – jaunesniųjų klasių moksleiviai. Kaip tik jiems ir skirta D. Kandrotienės knyga „Spintos istorijos“, įvertinta kritikų ir pelniusi ne vieną apdovanojimą: IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus pripažinta geriausia 2013 m. knyga vaikams ir paaugliams, Tarptautinės jaunimo bibliotekos atrinkta kaip viena reikšmingiausių metų knygų vaikams ir jaunimui – pripažinta „Baltuoju varnu 2014“, išrinkta „Metų vaikų knyga 2014“.
Knyga „Spintos istorijos“ – tai jaukus ir šviesus pasakojimas apie mažą mergaitę Emiliją, kuri vieną lietingą dieną užsiropščia į palėpę ir joje aptinka spintą su daugybe nebenaudojamų daiktų. Kaip pažymi pati autorė, svečiuodamasi mokyklose ji dažnai sulaukia klausimų apie tai, ar vaikystėje ir ji turėjo seną palėpę su girgždančiomis kopėčiomis, ar palėpėje buvo tokia didelė ir daugybę prisiminimų sauganti spinta. „Seną palėpę tikrai turėjau, – tvirtina autorė. – Tačiau pasakojimas apie Emiliją – tikrai ne autobiografinė istorija.“
Per visus susitikimus su vaikais autorė ne tik pasakojo apie knygą, bet ir skaitė ištraukų, jas aptarinėjo kartu su susirinkusiaisiais ir taip stengėsi vaikus užkrėsti skaitymo džiaugsmu. „Jei pavyksta vaikus neįkyriai ko nors išmokyti, ką nors naujo papasakoti, įkvėpti, tai džiaugsmo suteikia ir man pačiai“, – teigia rašytoja. Įkvėpti knygos istorijos, o galbūt susitikimo su autore akimirkų, Marijampolės moksleivių kūrybos centro Vizualinio meno pažinimo (dailės) būrelio moksleiviai (vadovė Jūratė Lingienė) „Corel Painter“ programa piešė komiksus ir surengė jų parodą (daugiau informacijos http://www.marvb.lt/lt/mcpradzia/23-mc-galerija/1135-komiksu-paroda-qis-spiontos-istorijuq). Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos moksleiviai, ruošdamiesi susitikimui su rašytoja, surengė parodą, kurioje puikavosi pačių vaikų pagaminti darbeliai, įkvėpti „Spintos istorijų“ daiktų ir daiktelių (daugiau informacijos http://alizava.lt/biblioteka-31/lt/karalienes-paslaptys-96.html). O Vilkaviškio kultūros centre moksleiviai net surengė vaidinimą ir į teatro sceną perkėlė ištrauką iš autorės knygos „Spintos istorijos“.
Naujausi komentarai