Apie mus

apie mus

„DEBESŲ GANYKLOS“ – tai ypatinga leidykla vaikams, kviečianti kartu smalsauti,
pažinti ir atrasti

 

Kviečiame susipažinti

Leidykla „Debesų ganyklos“ – tai vaikiškų knygų leidykla. Leidykla yra viešosios įstaigos „Terra Publica“ prekinis ženklas, skirtas vaikams.  Kartu tai ir naujas požiūris į vaikiškas knygas bei jų skaitytojus.

Kodėl ,,Debesų ganyklos“?

Debesys į leidyklos pavadinimą pateko neatsitiktinai. Šis paprastas žodis mums simbolizuoja ne tik gamtos reiškinį, bet ir naujas technologijas bei modernų požiūrį į vaiką: mąstantį, žingeidų, matantį ne tik mokytojų nuorodas, bet ir gebantį pažvelgti į dangų – plačiau, giliau, kūrybiškiau, savičiau. Tokį ateities žmogų stengiamės ugdyti.

Vaikai – mūsų partneriai

Leidykla ,,Debesų ganyklos“ yra vaikui palanki įstaiga, nes į knygų kūrybos procesą įtraukiame ir knygų skaitytojus. Bendradarbiaujame su Kauno „Ryto“ pradine mokykla, jos moksleiviai dalyvauja svarstant knygų koncepcijas, renka jiems patikusį iliustratorių, reiškia pastabas dėl knygos dizaino. Knygas leidžiame pirmiausia vaikams, siekiame, kad jos būtų vaikams suprantamos ir jų skaitomos.

Mūsų asortimentas

Leidyklą „Debesų ganyklos“ pristatėme 2014 metų vasarį Vilniaus knygų mugės metu.

Didžiąją dalį leidyklos asortimento sudaro pažintinės knygos vaikams: originalūs lietuviški ir patys populiariausi, pretenzingai atrinkti užsienio šalių kūriniai. Esame patriotai, todėl net verstinėse pažintinėse knygose rasite specialiai mūsų krašto skaitytojams parengtos informacijos.

„Debesų ganyklos“, arba svajojant kilusi idėja

Kartą seniai seniai gyveno smalsus, kūrybingas rašytojas. Vaikščiojo jis vieną dieną kalnais ir pakalnėmis, keliais ir vingiuotais takeliais, ėjo ir ėjo. Nerami buvo rašytojo širdis: nors, rodos, gyvenime jam nieko netrūko, tačiau jis nesijautė laimingas, jautė, kad kažko jo gyvenime stinga.

Pagaliau po ilgų klajonių vyriškis nusprendė atsipūsti. Prisėdo ant kalvelės, išsitraukė iš savo kuprinės butelį vandens ir užvertęs galvą pradėjo godžiai gerti. Tik staiga – žvilgt į dangų – rodos, dar niekada tokios grožybės nebuvo regėjęs. Lyg pirmą kartą prieš jį atsivėrė toks platus horizontas, dangaus platybė, tokie neaprėpiami toliai. O tame vaiskiai žydrame danguje lyg maži balionėliai išdykavo debesėliai. Kiekvienas iš jų įdomus – vienas surūgęs ir atitrūkęs nuo kitų, kiti linksmi ir laimingi, šokantys būryje, tolėliau – porelė, kuriai norisi pabūti dviese. Visi tokie panašūs, bet kartu ir tokie skirtingi. Žiūrėdamas į debesis rašytojas prisiminė savo vaikystę, kai, pavargęs nuo žaidimų, tysodavo sau pievoje ir akimis ganydavo debesis. Kuo toliau, tuo labiau jam rodėsi, kad ir jis pats pradėjo linksmintis kartu su šokančiais debesėliais, staiga peršoko prie tų, kurie žaidė gaudynių, pamatė liūdintį debesėlį, nusprendė ir šiam padėti. Staiga rašytojas atsitokėjo – debesėlių danguje nebebuvo matyti. Viską apgaubė tykioji naktis su žibančiais tamsos drabužiais. Nors debesėlių rašytojas ir nebematė, bet buvo laimingas. Jis panoro aprašyti kiekvieno debesėlio istoriją. Ir skyrė jas ne suaugusiesiems, o vaikams, kurie nebijo žvelgti į dangų.