Skelbiame rašinių konkurso „Mano svajonių mokykla“ laimėtojos rašinį (publikuojamas žemiau)! Autorei Miglei atiteko knyga „Tamsioji saulės pusė“, o jos mokyklos – LSMU gimnazijos – bibliotekai padovanojome 100 Eur vertės knygų rinkinį!
Mano svajonių mokykla
„Mitai – tai pasakojimai, gimę iš poreikio išspręsti sudėtingą klausimą“, –
mokė mus lietuvių kalbos mokytoja.
MOKYKLA – sudėtingas daugelio mokinių klausimas.
Tai gal mitologinės būtybės padėtų jį išspręsti…
Mano svajonių mokykloje siautėtų įvairiausių mitinių būtybių, kurios (ne)paslapčia įsimaišytų į kasdienį mokyklinį gyvenimą – slėptųsi mokinių spintelėse, oriai įsitaisytų direktoriaus kabinete, landžiotų laboratorijose, gyventų muzikos instrumentų dėkluose, spintelėse ar naktimis puotautų valgykloje…
Pirmiausia, žinoma, PERKŪNAS. Rūstus ir barzdodas audrų valdovas (jūs net neįsivaizduojate, kiek audrų kyla mokykloje, ypač per ilgąsias pertraukas…) būtų puikus direktoriaus pagalbininkas. Tada visi mokyklos neklaužados galėtų aiškintis su žaibo ir griaustinio dievu. Greičiausiai, po apsilankymo perkūnkabinete, būtų kaip šilkiniai. Daugeliui užtektų mokytojo pagrasinimo: „Eisi pas direktorių!“, – ir žiūrėk, jau tvarka. Tvarkos-taikos metu PERKŪNAS galėtų ilsėtis to kabineto didelėje spintoje ir tyrinėti įvairius trofėjus – taures, medalius, svarbius raštus (turbūt labai svarbius – jie juk net įrėminti…)
Tik įsivaizduokite mokyklą be namų darbų! Juk tai kiekvieno vaiko svajonė. Vietoje to, kad iki vėlyvo vakaro kasdien juos ruošiame, galėtume su draugais bėgioti lauke, skaityti įdomias pasakas, kepti sau, namiškiams, net mokytojams pyragus ar tiesiog patinginiauti. Dėl šios priežasties vertėtų visiems mokykloje leisti prisijaukinti po KAUKĄ – mažą berniuką arba mergaitę, kurie kiekvieną naktį iš kuprinės išsitrauktų nepadarytus namų darbus ir akimirksniu juos užbaigtų. Žinia, pastarieji kasdien prašys atlygio – bandelės su obuoliais iš valgyklos. Na, bet tai juk smulkmena… nepagailėčiau nė kompleksinių pietų už 2,38.
Mokykla neįsivaizduojama be pavaduotojos – tiesiog subyrėtų kaip kortų namelis. Mano mokykloje šį vaidmenį padėtų atlikti dailioji AUŠRINĖ. Tik ši būtų supratingesnė. Pirmiausia, ji lemtų, kad saulė, kaip ir mokiniai, ilgiau pamiegotų ir nepatekėtų taip anksti. Tad nereikėtų 7.30 eiti į mokyklą – tai juk nedera su gamta, nes visi dar nori snūduriuoti. AUŠRINĖ yra Saulės dukrelė, uždega jai rytais šviesą ir tikrai galėtų pakoreguoti pamokų tvarkaraštį (aštuonios pamokos – nežmoniška!)
Jūs net neįsivaizduojate, kas vyksta per pertraukas – mazgiai laksto trankydamiesi į oriai vaikštančius žmones, mergaitės cypauja nuo kiekvieno berniuko žvilgsnio, o pastarieji prunkščia nuo bet kokio mergaičių žodžio, pasitaiko, kad skraidžioja penalai ar net kuprinės… Užuojauta mokytojams ir kitiems oriems žmonėms. Bet mano pasiūlymas būtų – budėtojas BAUBAS. Jis slankiotų koridoriuose didelis, tamsus, ilgomis rankomis ir visus cypaujančius, rėkaujančius tramdytų, o į pamoką vėluojančius vaikigalius taip pabaidytų, kad šie kūliais bėgtų į klases. Štai ir tvarkos drumstėjų nebėra!
Man kartais atrodo, kad mokykla – mokytojų namai. Ateiname – jie jau dirba, išeiname – jie vis dar kažką dirba pasislėpę po sąsiuvinių ir knygų krūvomis ar už kompiuterių ekranų. Kažin, ar buvo išėję?.. Kaip palengvinti mokytojų dalią? Pagalvoju apie LAUMES. Jos turi daug talentų ir galėtų lemti namų darbų kiekį pagal darbą pamokoje, galėtų liepti nenaudėliams rašyti kontrolinį, o darbštuoliams nulemtų nesudėtingą žinių patikrinimą. Jeigu mokytojas suserga, kokios praprusę LAUMĖS galėtų pavaduoti. Įsivaizduokite, LAUMĖ aiškina matematiką, apskaičiuoja tavo lemtį, arba skaito pasakas per lietuvių kalbos pamokas, per geografiją išduoda visas pelkių paslaptis, o per muzikos pamoką taip visus užburia uždainavusi, kad pamirštame nueiti į fizikos pamoką. Tikra svajonių mokykla! Beje, LAUMĖS į drausmę nežiūrės pro pirštus ir ant kėdžių besisupančius tinginėlius griežtai pamokys. O gerus žmones jos apdovanoja, todėl stropiai dirbantiems vaikams suorganizuos žaidimų ir gerų pokštelių.
Ar esate girdėję apie dosnųjį AITVARĄ, kuris neša žmonėms visokių turtų? Jis laukiamas ir mokykloje, galėtų apsilankys ir mokinių spintelėse. Ten paliktų įvairių dovanų – gal kokių valgykloje nepardavinėjamų saldumynų, o gal aitvaras bus atradęs pamestą rašiklį ar seniai ieškomą draugą? Arba užpildys tuščią priešpiečių dėžutę šviežiais vaisiais ir sumuštiniais. Suprantama – tokio geradario mokykloje niekas negali pastebėti. Jis tik paslapčia paliks gėrybes mokinio spintelėje, kuprinėje ar kišenėje ir išnyks lyg niekur nieko.
Žinau žinau – prisisvajojau…
O gal per daug prisiskaičiau sakmių ir mitų?
Bet sutikite – magijos, mistikos, stebuklų taip norisi prieš Kalėdas…
Naujausi komentarai